Skolos psichologija yra sudėtinga tema, apimanti emocinį švaistymą, finansinį valdymą ir to, kaip mūsų jausmai gali paveikti mūsų pasirinkimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip emocinis švaistymas gali sukelti finansinį nesuvaldymą ir ką galime padaryti, kad tai sustabdytume.

Žmonių elgesys ir skola: kodėl mes leidžiame sau švaistyti?

Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių emocinį švaistymą, yra stresas. Pasak American Psychological Association, net 72% suaugusiųjų patiria tam tikrą stresą dėl pinigų klausimų. Skolos našta gali būti tokia didelė, kad žmogus gali jaustis beviltiškai ir, bandydamas pabėgti nuo streso, pasiduoti impulsyviam pirkimui. Taip, tai tik dar vienas didelis jūros dugnas, kuriame slypi vaisingos roplys mūsų finansinei gerovei.

Kas yra emocinis švaistymas?

Emocinis švaistymas - tai procesas, kai žmogus, jausdamasis liūdnas, įsižeidęs ar nusivylęs, bando kompensuoti šiuos jausmus pirkdamas daiktus. Tai daryti gali būti itin viliojanti, ypač su reklamomis, kurios mus skatina pirkti, kad jaustumėmės geriau. Tai, kas prasideda kaip nedidelis pirkinys, kartais gali virsti į brangų pomėgį, vedantį į neribotas skolas.

Realūs pavyzdžiai: ką rodo statistika?

Pavyzdžiui, pagal 2021 metų jėgos skolos tyrimą, net 34% respondentų prisipažino, kad jų impulsiniai pirkiniai buvo susiję su emociniu streso lygiu. Žmonės, kurie dirba atviroje aplinkoje, tokioje kaip parduotuvės, dažniausiai pastebi, kad impulsiniai pirkiniai dažniausiai daromi prieš vakarienę, nes tai atspindi nuovargį po ilgų dienos valandų. Psichologai skaičiuoja, kad vidutiniškai impulsinis pirkimas yra susijęs su 25% didesniu pinigų švaistymu.

Jaunų žmonių įpročiai

Jaunimas, ypač tie, kurie ką tik pradeda dirbti, dažnai susiduria su prabangaus gyvenimo viliojimu. Nors greitas mėgstamo telefono modelio įsigijimas gali suteikti laikiną laimę, vėliau atsiradusios skolų pasekmės gali būti finansiniu chaosu. Pasak „Generation Y“ tyrimo, 66% jauniem žmonėm patyrė didelių finansinių sunkumų po didelių pirkinio metu. Jūs pastebėsite, kad populiarūs influencerių įrašai socialiniuose tinkluose viešina netikėtus gyvenimo bulius, kur pinigai atrodo nesibaigiantys... kol jie nebeveikia.

Kaip iš geto išsivaduoti?

Jei manote, kad esate būtent tas, kuris dažniausiai jaučia, kad bėga nuo problemų pirkdami daiktus, metas ieškoti pagalbos. Pirmas žingsnis - atpažinti, kada pirkimai švaistomi ne dėl poreikio, o dėl emocijų. Išbandykite „pirkinių dienoraštį“ – rašykite, kokius daiktus perkate ir kaip jaučiatės, kai juos pirkti.

Sąmoningas pirkimas

Padėdami sau geriau suprasti savo motyvus, galėsite pabandyti daryti sąmoningesnius pirkimus. Patikrinkite savo biudžetą ir nustatykite prioritetus. Galbūt paskirstykite pinigus savaitinėms pramogoms, o ne leiskite jiems tiesiog „nuskristi” per impulsą.

Finansinio valdymo strategijos

Jei norite iššūkių ir keisti savo požiūrį į skolą, išbandykite šias finansines strategijas:

• Biudžeto sudarymas: Apskaičiuokite savo pajamas ir išlaidas, kad pamatytumėte, kur galite sutaupyti.
• Draudimas nuo impulsinio pirkimo: Pasirinkite tendencingas prekes, kurios gali jus vilioja, ir nusistatykite prevencinės priemones.
• Pirkinių sąrašas: Niekada neikite į parduotuvę be sąrašo! Tai padės sukoncentruoti savo pirkimus ir išvengti impulsinių sprendimų.

Ankstesni pavyzdžiai

2020 m. Morgan Stanley atliko tyrimą, kuris parodė, kad iki 75% jaunų suaugusiųjų patiria žymiai didesnį streso lygį, susijusį su skolomis. Gyvenant tokioje situacijoje, nauji, brangūs batai gali atrodyti kaip išsigelbėjimas, bet tik tam, kad greitai netektumėte pusiausvyros ir sukurtumėte papildomas bėdas.

Kai skola virsta į kalvą

Viena iš turtingų paskolų istorijų yra pasakojimas apie jaunuolį, vardu Andrius. Jis dirbo puikiai, bet nesugebėjo atsispirti šiuolaikinės prabangos kvietimams. Vieną dieną jis, pagal nuotaiką, nusipirko naują išmanųjį telefoną už 1000 eurų. Jam tai kėlė laimę tik trumpam. Po mėnesio jis jau turėjo valdyti 5000 eurų skolą - apskritai, su pora mažiau puikių pirkinio. Dabar Andrius prisimena, kad būtų geriau užsisakyti knygą, kuri galėtų padėti geriau valdyti finansus, nei pirkinių etiketės vilioti.

Emocinių problemų sprendimas

Jei asmeninės problemos kyla vėl ir vėl, tai gali sukelti nuolatinį skolos jausmą. Pasak psichologų, bandoma pasiekusi atleidimą per pirkinius, žmogus iš tiesų gali pabloginti savo emocinę būseną. Gali būti naudinga kreiptis į psichologą ar finansinį konsultantą, kad išsiaiškintumėte, kaip pagerinti savo finansinę ir emocinę gerovę.

Keturi žingsniai finansiniam išgydymui

Jei jūs norite tam tikroms pasirenkti veiksmus, rekomenduoju atkreipti dėmesį į šiuos žingsnius:

1. Atpažinkite problemą: Suvokite, kad skola ir emocinis švaistymas yra rimtos problemos, reikalaujančios sprendimų.
2. Planuokite veiksmus: Išdėstykite savo mėnesio biudžetą ir numatykite pinigus, kurie bus skiriami taupymui.
3. Susisiekite su profesionalais: Kreipkitės pagalbos į finansų konsultantus, kurie gali padėti geriau suprasti jūsų situaciją.
4. Judėkite į priekį: Nerašykite tragedijos, išsaugokite viltis ir niekada neperdengti praeities klaidų.

Išvados

Psichologija ir skola yra neatsiejami. Emocinis švaistymas, nors ir atrodo viliojantis, gali sukelti didelių finansinių nuostolių. Išmokdami atpažinti šiuos švaistymo šaltinius ir taikydami finansų valdymo strategijas, galime sukurti tvaresnę finansinę ateitį sau.

Pabaigoje, nepamirškite, kad turtingumas nėra tai, kiek turite, bet tai, kaip sugebate valdyti ir suteikti vertę tam, ką turite. Savo pasirinkimai gali atnešti džiaugsmą ir prislėgtį, todėl įsitikinkite, kad pasirinkate išmintingai.